logo
Literatūra

„Antrasis pasaulinis karas“ (III): Kinas buvo ir ginklas, ir būdas įveikti depresiją

26

lrytas.lt2012-07-03 22:42

Kino istorija yra neatsiejama nuo XX a. istorijos. Tai, kas prasidėjo kaip salonų pramoga, pagaliau tapo didelę įtaką turinčiu beprecedenčiu kultūros fenomenu. Trečiajame dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos ėmė suprasti, kad kinematografinės industrijos produktai, padėję amerikiečiams išsivaduoti iš didžiosios depresijos gniaužtų, buvo puikus instrumentas įteigti savo visuomenės vertybes visam pasauliui. Hitlerinė Vokietija bandė sekti tuo pačiu keliu, tačiau susidurdavo su neaplenkiamu Holivudo pranašumu. Pats Hitleris buvo susižavėjęs filmais, kurie atkeliaudavo iš kitos Atlanto pusės.

1/26

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

„Antrasis pasaulinis karas“ (III): Kinas buvo ir ginklas, ir būdas įveikti depresiją

1 / 26

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

„Obuolys“ išleido Jesuso Hernandezo knygą „Antrasis pasaulinis karas“. „Obuolys“

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. AP

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. JAV kariuomenė

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. JAV kariuomenė

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. JAV kariuomenė

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. JAV kariuomenė

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. JAV kariuomenė

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. JAV kariuomenė

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. JAV kariuomenė

Antrasis pasaulinis karas yra kruviniausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Jo istorija vis dar jaudina. JAV kariuomenė

(26 nuotraukos) JAV kariuomenė, AP, „Obuolys“

Visos
Nuotraukos

Po vieną
nuotrauką

Per karą tiek viena, tiek kita pusė kiną naudojo kaip propagandos priemonę ir visada pasiekdavo geresnius ar blogesnius rezultatus. Patys garsiausi tos epochos aktoriai neabejodami vaidindavo šiuose filmuose, kad pelnytų žiūrovų simpatijas – tarsi kovodami mūšio laukuose. Tais metais kinas visiškai tarnavo karui ir tapo dar vienu ginklu.

Fiureris priešais didįjį ekraną

Hitleriui patikdavo atitrūkti nuo realybės per asmeninius seansus žiūrint kino filmus. Šiuo malonumu jis dalydavosi su kitais vadovais – Čerčiliu ir Stalinu. Už juostų gavimą buvo atsakingas propagandos ministras Jozefas Gėbelsas, taip pat didelis kino mėgėjas, kurio ministerija stovėjo priešais Reichstagą, Fosštrasėje. Žmogus, kurio misija buvo rasti ir perkelti skardines su filmo juostomis iš vienos gatvės pusės į kitą ar siųsti jas į „Berghofą“, į Bavarijos Alpes, buvo technikas, vardu Erikas Šteinas. Kartais pasiimti juostų jis turėdavo keliauti į sandėlius Berlyno šiaurės rytuose.

Gėbelsas asmeniškai rūpinosi naujausių Holivudo filmų gavimu. Kartą per Hitlerio gimtadienį Gėbelsas – visada atidus jo pomėgiams – padovanojo visą kolekciją animacinių filmukų apie Peliuką Mikį.

Įdomu, kad Hitleris nerodė didelio susižavėjimo vokiečių filmais ir labiau mėgo komercinius Holivudo produktus. Ši aistra stebina žinant, kad fiureriui nepatiko amerikiečiai. Jis niekino „tautų susimaišymą bei socialinius nelygumus“ ir buvo įsitikinęs, kad tai – „sugedusi šalis“. Diktatoriui Jungtinės Valstijos buvo buržuazinė išsigimusi demokratija, nesugebanti kariauti. Tai paaiškino jo abejingumą, kai Amerika įsitraukė į karą po Perl Harboro atakos.

Buvo tik viena epocha Jungtinių Valstijų istorijoje, kurią jis, kaip galima nuspėti, dievino – „sausojo įstatymo“ laikotarpis, nes Vokietijos diktatorius buvo nusistatęs prieš alkoholį. „Tik jauna liaudis gali imtis tokių drastiškų, bet kartu ir tokių reikalingų priemonių“, – kartą yra pasakęs Hitleris. Kitas dalykas, kuris žadino Hitlerio susidomėjimą, – produkcijos surinkimo linijų metodas, kurio pradininkai buvo amerikiečiai, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad šis būdas tinka gaminti tik pigaus vartojimo prekes.

„Kas yra Jungtinės Valstijos be milijonierių, grožio karalienių, kvailų plokštelių ir Holivudo?“ – kartą garsiai paklausė Hitleris savo patikėtinių. Iš tokių pareiškimų galima spręsti, kad diktatorius niekino viską, kas atkeliaudavo iš kitos Atlanto pusės, bet kartu jautė prielankumą ten kuriamam kinui. Iš tiesų savo kino vakarams jis rinkdavosi juostas, atkeliavusias iš „sugedusios šalies“, taip dar kartą parodydamas savo prieštaringą asmenybę.

Mėgstamiausias Hitlerio filmas, sužavėjęs jį įvairiais aspektais, buvo „Bengalijos ietininko gyvenimas“ (The Lives of a Bengal Lancer, 1935), kurį režisavo Henris Hatavėjus, o pagrindinį vaidmenį atliko Garis Kuperis. Juostos veiksmas vyko šiaurės vakarų pasienyje britų valdymo Indijoje laikais. Filme pasakojama apie 41-ojo Bengalijos pulko kovą prieš Mohameto Kano gentis. Nors pavojinga daryti rimtas išvadas dėl to, ką Hitleris įžvelgė vaizduojamoje kovoje, tačiau panašu, kad jis simpatizavo anglų kolonializmui Indijoje. Tai galima paaiškinti jo puoselėtas idėjas dėl Rusijos teritorijų, kai jo kareiviai šias užkariaus.

Kitas mėgstamas filmas buvo „Baskervilių šuo“ (The hound of Baskervilles, 1939), režisuotas Sidnio Lanfyldo su Ričardu Grynu ir Baziliu Ratbaunu, atliekančiais sero Henrio Baskervilio ir Šerloko Holmso vaidmenis. Ši istorija, paremta Artūro Konano Doilio novele, sužavėjo vokiečių despotą, kaip ir garsusis King Kongas (King Kong, 1933), režisuotas Marijano Kuperio.

Hitleris mėgaudavosi Holivudo filmais kartu su kitais nacių vadovais. Tuo buvo nepatenkintas Gėbelsas, Vokietijos kino teatruose uždraudęs rodyti amerikiečių filmus. Hitleris, laiką leisdamas „Berghofe“, kiekvieną vakarą savo salone žiūrėdavo vieną ar du filmus. Fiureris sėdėdavo pirmoje eilėje kartu su Eva Braun – kuri sudarydavo filmų sąrašą – o visi kiti žiūrovai susėsdavo už jų nugarų. Visas personalas buvo kviečiamas į šiuos privačius kino seansus, netgi tarnai ir virėjai. Kai būdavo rodomas amerikietiškas filmas, salė būdavo beveik pilna, tačiau žiūrint vokiškas juostas, daugelis surasdavo priežasčių nedalyvauti.

Tokie seansai vykdavo ir Reichstago rūmuose Berlyne. Kai nebūdavo pakviesta svarbių svečių ar oficialių vizitų, vakarienė prasidėdavo aštuntą vakaro, jos metu pasirodydavo tarnas su filmų, kurie buvo siūlomi po vakarienės, sąrašu. Fiureris savo nuožiūra išrinkdavo programą, nors kartais išklausydavo ir dalyvių prašymų. Pasibaigus vakarienei visi pereidavo į patalpą, žinomą kaip muzikos salonas, kur būdavo demonstruojami filmai.

Hitleriui ir Evai Braun itin patiko filmas „Vėjo nublokšti“ (Gone with the wind, 1939) – pirmasis šių privačių seansų spalvotas filmas. Vos tik ekrane pasirodė užrašas The End, Hitleris visų seanso dalyvių akivaizdoje rodė savo susižavėjimą, garsiai gyrė šią superprodukciją. Jis liepė nedelsiant skambinti Gėbelsui ir pasakyti, kad nesvarbu, kiek tai kainuotų, vokiečiai turi sukurti tokią juostą, kuri įspūdingumu prilygtų „Vėjo nublokštiems“. Matyt, būtent tą naktį gimė idėja sukurti filmą „Kolbergas“, su kurio epiniu filmavimu susipažinsime vėliau.

Hitlerį labiausiai žavėjo „Vėjo nublokštų“ pilietinio karo scenos. Jam itin patiko rasistinė potekstė, kurią turėjo filmas, gal todėl jis davė Gėbelsui leidimą rodyti juostą Vokietijos kino teatruose.

Eva Braun, sužavėta britų aktorės Vivjenos Li, identifikavosi su pagrindiniu moters personažu – Skarlete O’Hara. Nežinia, gal ji Hitlerį, savo dievaitį, matė kaip Retą Batlerį, vaidinamą Klarko Geiblo. Kartą net pasipuošė senovine suknele ir suvaidino savo artimiems žmonėms sceną iš filmo.

Eva Braun buvo taip susižavėjusi šia juosta, kad reikalaudavo, jog filmas būtų rodomas mažiausiai vieną kartą per mėnesį. Ji nenustodama čiaukšdavo apie Klarką Geiblą, apie jo išvaizdą, didingą laikyseną, turėjo aktoriaus nuotraukų savo kambaryje ir mokėdavo imituoti jo balsą, kartais prie stalo net imdavo kalbėti angliškai. Panašu, kad toks elgesys perpildė Hitlerio kantrybės taurę. Jis nusprendė sugrąžinti visas filmo juostas Metro-Goldwyn-Mayer teisindamasis, kad reikia taupyti. Taip nei Eva Braun, nei kiti vokiečiai daugiau nebematė „Vėjo nublokštų“.

Hitleris prisipažindavo, kad Klarkas Geiblas buvo tarp jo mėgstamiausių aktorių. Per karą netgi pasiūlė pinigų sumą tam, kuris jį pagaus gyvą, žinodamas, kad aktorius dalyvauja bombonešių misijose virš Vokietijos.

Be amerikiečių, Hitleris labai domėjosi ispanišku kinu. Tris kartus žiūrėjo „Kilnų šiurkštumą“ (Nobleza baturra, 1935) ir du kartus „Rudaplaukę Klarą“ (Morena Clara, 1935). Fiureris buvo pakerėtas abiejų aktorių, o su aktore Imperija Argentina (1910–2002) jam net teko asmeniškai susipažinti 1938 metais, kai ispanų delegacija atvyko į Vokietiją filmuoti juostų, kurios negalėjo būti filmuojamos Ispanijoje dėl pilietinio karo.

Vokiečių diktatorius norėjo, kad Imperija Argentina atliktų pagrindinį vaidmenį superprodukcijoje, kuri turėjo būti filmuojama Vokietijoje apie Lolos Montes (1818–1861), baleto šokėjos ir karaliaus Luiso I Bavariečio meilužės, gyvenimą. Filmo scenarijaus autorius buvo pats Jozefas Gėbelsas. Jis perdavė aktorei scenarijų, kad ji, kol buvo ruošiama asmeniniam pokalbiui su fiureriu, galėtų susipažinti. Aktorės ir diktatoriaus susitikimas truko tris su puse valandos, tačiau Hitleriui nepavyko jos įtikinti vaidinti juostoje. Vis dėlto jam pavyko įkalbėti Imperiją, kad ilgiau pabūtų reiche ir pamatytų režimo pasiekimus. Pagaliau aktorei teko grįžti į Ispaniją dėl netikėtos alergijos.

Dar viena Hitlerio mėgstama aktorė buvo Greta Garbo (1905–1990), kurią, kaip kartą prisipažino, būtų norėjęs pažinti asmeniškai. O didysis Hitlerio nusivylimas buvo Marlena Ditrich (1901–1992). Vokiečių aktorė savo pirmuosius karjeros žingsnius žengė Berlyno kabaretuose, o trisdešimtaisiais jau buvo didžiojo ekrano Holivude žvaigždė, išgarsėjusi po vaidmenų filmuose „Mėlynasis angelas“ (The blue angel, 1931) ir „Šanchajaus ekspresas“ (Shangai Express, 1932). Norėdamas padaryti iš jos Trečiojo reicho simbolį, Gėbelsas oficialiai pakvietė ją sugrįžti į Vokietiją. Aktorė į kvietimą atsakė neigiamai.

Marlena Ditrich, skirtingai nei daugelis jos tautiečių, sugebėjo nuspėti, kokius rimtus pavojus gali sukelti nacių totalitarizmas: Išvykdama iš Vokietijos girdėjau per radiją Hitlerio kalbą, kuri man sukėlė siaubą. Ne, niekada negalėsiu grįžti į savo šalį, kol šis fanatiškas vyras valdys mases.

Ačiū! Apie klaidą pranešta redakcijai.
Deja, išsiųsti nepavyko. Prašome pamėginti vėliau.
Komentarai (0)
Vardas
El. paštas
Komentaras (iki 3000 simbolių) Komentatorių atsakomybė

Meno pulsas