logo
Istorija

V.Lenino mirties priežastis - Paryžiaus viešnamyje pasigautas sifilis

Telegraph.co.uk ir lrytas.lt inf.2009-10-26 15:01

Rusų revoliucionierius ir Sovietų Sąjungos tėvas Vladimiras Leninas mirė nuo sifilio, kuriuo užsikrėtė nuo prostitutės Paryžiuje, o ne nuo insulto, kaip iki šiol buvo teigiama. Žinoma britų istorikė Helen Rappaport išnagrinėjo knygose, dokumentuose ir žurnaluose aprašytus paskutinius Lenino metus ir padarė išvadą, kad jis užsikrėtė lytiniu būdu perduodama liga, kuri galų gale ir pasiglemžė jo gyvybę.

1/1

Leninas mirė 1924-ųjų sausio 21-ąją, būdamas 53 metų. AP

V.Lenino mirties priežastis - Paryžiaus viešnamyje pasigautas sifilis

1 / 1

Leninas mirė 1924-ųjų sausio 21-ąją, būdamas 53 metų. AP

(1 nuotraukos) AP

Visos
Nuotraukos

Po vieną
nuotrauką

Pasak jos, Leniną kamavo daugybė sifilio simptomų, apie kuriuos žinojo ne vienas komunistų hierarchijos pareigūnas. Tačiau jiems buvo uždrausta viešai kalbėti apie delikačią Lenino ligą ir grasinta mirtimi, jeigu užtrauks gėdą pirmajam SSRS vadui.

Oficialiuose dokumentuose nurodoma, kad jo sveikatą atėmė trys insultai ir 1918-aisiais įvykdytas pasikėsinimas į jo gyvybę.

Vienas svarbiausių H.Rappaport šaltinių buvo garsaus mokslininko Ivano Pavlovo – garsiųjų Pavlovo šuns eksperimentų autoriaus – palikti dokumentai, kuriuose jis teigia, kad „revoliuciją įvykdė beprotis su sifiliu smegenyse“.

Bet kuriam kitam žmogui už viešą Lenino kritikavimą grėsė mirties bausmė, tačiau I.Pavlovui jo reputacija pasaulio mokslininkų bendruomenėje suteikė tam tikrą apsaugą nuo bolševikų rūstybės.

Leninas mirė 1924-ųjų sausio 21-ąją, būdamas 53 metų. Per dvejus metus iki mirties jis patyrė tris insultus ir gyvenimo pabaigoje nebegalėjo judėti ir kalbėti.

Bolševikai, skelbę, kad SSRS vado gyvybę nusinešė insultai, iš visų jėgų stengėsi nuslėpti tikrąsias permainingo Lenino elgesio, įsiūčio priepuolių ir ankstyvos mirties priežastis.

Rusijos istorijos ekspertė H.Rappaport sako, kad tikriausiai sifiliu Leninas užsikrėtė 1902-aisiais Paryžiuje, permiegojęs su prostitute. Savo išvadas istorikė paskelbė naujoje knygoje „Sąmokslininkas: Leninas tremtyje“ („Conspirator: Lenin in Exile“).

„Daugybė aukščiausių Kremliaus gydytojų ir mokslininkų nutuokė, kad Leninas mirė nuo sifilio, tačiau valdžia jiems primetė dešimtmečius trukusį tylos sąmokslą, - sako H.Rappaport. - Nepaisant to, niekas taip garsiai nereiškė savo nuomonės, kaip profesorius I.Pavlovas“.

Pasak istorikės, I.Pavlovas savo nuomonę pareiškė kolegai Michailui Zernovui Paryžiuje 1928-aisiais. Jų pokalbis užfiksuotas dokumentuose, saugomuose Niujorko Kolumbijos universitete. „I.Pavlovas M.Zernovui teigė, kad Leninas sirgo sifiliu ir jam vadovaujant SSRS pasireiškė visi klasikiniai šios ligos sukeliamo progresuojančio paralyžiaus simptomai“, - sako istorikė.

„I.Pavlovas pažinojo mokslininkus, kurie po Lenino mirties 1924-aisiais buvo pakviesti apžiūrėti jo smegenų. Visi sutiko su šia diagnoze. Tarp jų tai buvo vieša paslaptis, bet, žinoma, nė vienas negalėjo jos pasakyti viešai ir oficialiuosiuose archyvuose neliko jokių diagnozę patvirtinančių dokumentų“.

V.Leninas nėra pirmasis sifiliu sirgęs valstybės vadovas. Venerinės ligos kamavo ir Anglijos karalių Henriką VIII, Rusijos carą Ivaną Rūstųjį, nacių vadą Adolfą Hitlerį ir Prancūzijos imperatorių Napoleoną.

Ačiū! Apie klaidą pranešta redakcijai.
Deja, išsiųsti nepavyko. Prašome pamėginti vėliau.
Skiltis: Istorija
Komentarai (0)
Vardas
El. paštas
Komentaras (iki 3000 simbolių) Komentatorių atsakomybė

Meno pulsas