logo
Meno pulsas

Linksmybėms Kalnų parke iškilo grėsmė

Viktorija Vitkauskaitė ("Lietuvos rytas")2008-08-07 08:34

Kalnų parkas – renginių ir pramogų vieta – archeologams atveria visai kitokį savo veidą. Aiškėja, kad čia prieš keliasdešimt metų buvo laidojami žmonės. Jei jų palaikai bus rasti, tikėtina, jog parke nebeliks triukšmingų linksmybių.

Šį šeštadienį Kalnų parke turėtų griaudėti roko muzikos koncertas. Tačiau jeigu pasitvirtins istorikų spėlionės, tai gali būti paskutinis triukšmingas renginys šioje vietoje.

Aštuntus metus vokiečių karo belaisvių laidojimo vietas Vilniuje tyrinėjantis istorikas Rimgaudas Maslauskas įsitikinęs: visai šalia Kalnų parke įrengtos estrados yra iki šiol likę bent keliolikos žmonių palaikai.

Archeologai šią hipotezę turėtų patvirtinti jau iki spalio pabaigos.

Palaidota bent 13 žmonių

„Mano atliekamas tyrimas dar nebaigtas. Tačiau iš esamų dokumentų jau aišku, kad Kalnų parke 1944-1945 m. buvo palaidoti vokiečių karo belaisviai.

Kol kas žinoma, jog ten buvo palaidota apie 13 asmenų. Žinomi jų vardai, pavardės, kariniai laipsniai.

Gali būti, kad ten palaidota ir kur kas daugiau žmonių. Tai sunku išsiaiškinti, nes daug dokumentų buvo sunaikinta“, – pasakojo R.Maslauskas.

Pasak istoriko, paprastų gyventojų tarp palaidotųjų Kalnų parke tikriausiai nebuvo. Palaidotieji buvo karinį laipsnį turintys žmonės.

„Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisviai po karo Vilniuje pastatė daug žinomų pastatų, pavyzdžiui, „Pergalės“ kino teatrą“, – pasakojo istorikas.

R.Maslauskas įsitikinęs, kad žuvusiųjų palaikai tebėra palaidoti visai netoli Kalnų parke įrengtos estrados.

„Anksčiau buvo manyta, kad šie palaikai perkelti į kitą vietą. Tačiau tokių įrodymų nėra.

Kur tiksliai šie palaikai yra, sunku pasakyti. Sprendžiu tik iš brėžinių ir dokumentų, todėl paklaida yra didelė.

Palaikai turėtų būti palaidoti nedidelėje laukymėje prie estrados“, – teigė R.Maslauskas.

Teritorija verta pagarbos

Kalnų parko teritoriją tyrinėja ne tik R.Maslauskas. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija šiuo metu rengia specialųjį rezervato tvarkymo planą.

Šįmet teritorijoje pradėti žvalgomieji archeologiniai tyrimai.

„Mes prašysime archeologų ištirti vietą, kur, pasak R.Maslausko, yra vokiečių belaisvių palaikai“, – teigė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktorė Audronė Kasperavičienė.

Archeologiniai ir istoriniai tyrimai Kalnų parke turėtų būti baigti iki šių metų spalio. Tada turėtų ir paaiškėti vokiečių belaisvių palaikų likimas.

Jei palaikai bus rasti, specialistai spręs, ar Kalnų parke gali vykti triukšmingi renginiai.

„Spręsime, ką daryti. Labai triukšmingų renginių dabar retai būna.

Prieš kelerius metus čia vyko šokių muzikos festivalis „Saulės smūgis“. Bet vėliau organizatorių paprašėme persikelti į šalia esantį stadioną.

Jei Kalnų parke bus rasti palaikai, tuo labiau reikėtų tokius renginius riboti. Apskritai visa ši teritorija yra verta didžiulės pagarbos. Čia per šimtmečius yra vykę daugybė mūšių, žuvę daug žmonių“, – teigė A.Kasperavičienė.

Rasta ir daugiau palaikų

Žmonių palaikų yra rasta ne tik pačiame Kalnų parke, bet ir šalia esančiame kalnyne.

Dar 1990-aisiais archeologė Daiva Luchtanienė teritorijoje tarp buvusio „Dinamo“ stadiono ir estrados rado penkių vaikų palaikus.

Gedimino kapo kalne buvo rasti 4 suaugusių žmonių palaikai. Netoli Bekešo kalno buvo rasta masinė kapavietė.

„Ši kapavietė siejama su 1655-aisiais vykusia okupacija ir po to užklupusiu maru.

Tikriausiai su tuo laikotarpiu galima sieti ir Kalnų parke rastų vaikų palaikus. Šie vaikai buvo be įkapių, tačiau šalia radome muškietos šratą“, – prisiminė D.Luchtanienė.

Visi rasti palaikai archeologų buvo perduoti antropologinių tyrimų specialistams.

Žuvusiuosius siūlo perlaidoti

Archeologė abejoja, ar Kalnų parke dar gali būti likę vokiečių belaisvių palaikų.

„Įrengiant dainų estradą teritorija buvo lyginama buldozeriu. Archeologams teko bėgioti tiesiog paskui jo verstuvą. Labai abejoju, ar ten dar gali būti likę kokių palaikų.

Net jei palaikai bus rasti, apie jų likimą reikėtų pasvarstyti: ar palaikus geriau palikti čia, kur jau sukurta infrastruktūra linksmybėms, ar perkelti į normalias kapines.

Be to, yra viena vokiečių draugija, kuri profesionaliai iškeldina palaikus ir perlaidoja“, – svarstė D.Luchtanienė.

Pasak istoriko R.Maslausko, palaikais besirūpinanti vokiečių draugija šiuo metu darbuojasi Kaune.

„Vokiečių belaisvių palaikai – tarptautinė problema. Galbūt Vokietijos specialistai, dabar iškeliantys palaikus Kaune, vėliau atsigręš ir į Vilnių.

Santuokų rūmai, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai taip pat iškilo virš buvusių kapinių. Iš tikrųjų juk visas Vilnius yra pastatytas ant kaulų“, – teigė R.Maslauskas.

Stovėjo Kreivoji pilis

Pasak archeologų ir istorikų, tyrimų apie Kalnų parką duomenų iki šių dienų išlikę palyginti mažai.

XIII-XIV a. Kalnų parko teritorijoje buvo senoji Vilniaus gyvenvietė ir medinė pilis, istoriniuose šaltiniuose vadinama Kreivąja pilimi, arba Kreivuoju miestu.

Archeologinius tyrimus atliekantys specialistai įvertins, kiek senojo miesto pėdsakų buvo sunaikinta įrengiant dabartinę Kalnų parko estradą ir formuojant slėnio šlaitus.

Ačiū! Apie klaidą pranešta redakcijai.
Deja, išsiųsti nepavyko. Prašome pamėginti vėliau.
Skiltis: Meno pulsas
Komentarai (0)
Vardas
El. paštas
Komentaras (iki 3000 simbolių) Komentatorių atsakomybė

Meno pulsas