logo
Istorija

Monumento komunizmo aukoms atidarymo iškilmėse - ir kovotojai už Lietuvos laisvę (nuotraukos)

5

Monika Bončkutė2007-06-14 10:29

Specialiai lrytas.lt, Vašingtonas

1/5

JAV prezidentas G.W.Bushas. "Reuters"

Monumento komunizmo aukoms atidarymo iškilmėse - ir kovotojai už Lietuvos laisvę (nuotraukos)

1 / 5

JAV prezidentas G.W.Bushas. "Reuters"

Prezidentas George'as W. Bushas kalba monumento atidaryme. M.Bončkutė

Memorialo komunizmo aukoms atminti fondo pirmininkas Lee Edwardsas. M.Bončkutė

Saulei įkaitinus orą iki 30 laipsnių, minia kantriai laukė pasirodant prezidento G. W. Busho. M.Bončkutė

Trispalve mojavusi lietuvė Audronė Pakštienė. M.Bončkutė

(5 nuotraukos) M.Bončkutė, "Reuters"

Visos
Nuotraukos

Po vieną
nuotrauką

Artėjant Gedulo ir vilties dienai, kai prisimenami sovietiniuose lageriuose ir Sibiro tremtyje žuvę lietuviai, birželio 12-ąją Vašingtone, ties judria Massachusetts Ave., New Jersey Ave., ir G Street sankryža, visai netoli Baltųjų rūmų, buvo atidengtas paminklas daugiau nei 100 mln. komunizmo aukų.

Šioje ceremonijoje, kurioje dalyvavo atstovai iš įvairių nuo komunizmo nukentėjusių šalių, neliko pamiršti ir lietuviai. Juos savo kalboje minėjo JAV prezidentas George’as W. Bushas. Minios priekyje stovėjusi moteris, atvykstant JAV vadovui, mojavo Lietuvos trispalve ir skandavo ,,ačiū”.

Trijų metrų aukščio paminklo, kuris yra 1989 metais per protestus Tiananmenio aikštėje (Pekinas) padarytos statulos, vaizduojančios moterį su iškeltu fakelu, kopija, iškilmingame atidaryme dalyvavo JAV senatoriai, diplomatai ir kovotojai su komunistiniu režimu iš viso pasaulio.

Tarp kviestinių svečių buvo ir Lietuvos atstovai — viena pagrindinių “Katalikų bažnyčios kronikos” talkininkių ir aktyvi kovotoja už Lietuvos laisvę Nijolė Sadūnaitė bei monsinjoras Alfonas Svarinskas. Abu jie kalėjo sovietinio režimo kalėjimuose.

Sugriežtintas saugumas

Dėl G.W.Busho, kuris buvo memorialo komunizmo aukoms atminti statybos komiteto garbės pirmininkas, dalyvavimo nebuvo aišku iki paskutinių dienų.

Toks slaptumas — natūralus dalykas. Paaiškėjus, kad G. W. Bushas vis dėlto atvyks ir pasakys kalbą, žaibiškai buvo pakeistos žiniasklaidos atstovų registracijos taisyklės — iš privačios viešųjų ryšių kompanijos registracijos reikalus perėmė Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

Registracija į 10 valandos renginį prasidėjo net 4 valandą ryto, o visi, net ir iš anksto apie savo dalyvavimą pranešę žiniasklaidos atstovai, buvo griežtai tikrinami.

Sėkmingai praėjus visas apsaugas, iš pat ryto JAV sostinėje kepinant karštai vasaros saulei, paminklo atidengimo ceremoniją teko stebėti ir lrytas.lt žurnalistei.

Sutiko ovacijomis

Į susirinkusiuosius kreipęsis JAV prezidentas G. W. Bushas buvo sutiktas griausmingomis ovacijomis. Buvo akivaizdu, kad dabartinis prezidentas komunistiniams režimams oponuojančių disidentų yra laikomas velionio Ronaldo Reagano, prie Berlyno sienos ištarusio istorinius žodžius ,,pone Gorbačiovai, nugriaukite tą sieną”, politikos tęsėju.

G.W.Bushas padėkojo memorialo statyba labiausiai besirūpinusiems amerikiečiams — ekonomikos profesoriui Levui Dobrianskiui ir istorijos daktarui. Lee Edwardsui.

Po to prezidentas kreipėsi į paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavusius komunistinio režimo kankinimus ištvėrusius svečius: ,,Greta esant šiems vyrams ir moterims, kurie pasipriešino blogiui ir padėjo sugriauti imperiją, Amerikos žmonių vardu su pasididžiavimu priimu šį Komunizmo aukų memorialą”.

JAV prezidentas pažymėjo, kad nors Vašingtone esama įvairių paminklų bei muziejų, ,,iki šiol mūsų sostinėje nebuvo monumento, skirto komunizmo — ideologijos, nusinešusios apytikriai 100 mln. nekaltų vyrų, moterų ir vaikų gyvybių — aukoms atminti”.

JAV prezidentas priminė, kad vienos komunizmo aukos yra gerai žinomos, kai tuo tarpu kitų ,,vardų ir pavardžių niekuomet nesužinosime”. Tarp jų — ,,ir ukrainiečiai, mirę nuo Stalino sukelto bado, rusai, nužudyti per stalininius valymus, lietuviai, latviai, estai, išsiųsti į mirties stovyklas”, — kalbėjo G. W. Bushas.

Iš pradžių planavo muziejų

Kaip lrytas.lt sakė Memorialo statybos komiteto pirmininkas, garsus istorikas L.Edwardsas, kuris yra parašęs R.Reagano biografiją, nuo idėjos apie memorialą iki jos įgyvendinimo praėjo gerokai daugiau nei dešimtmetis: ,,Mintis apie tokio monumento statybą Vašingtone ėmė sklandyti iškart po Berlyno sienos griuvimo. Iš pradžių buvo svarstyta statyti ne paminklą, bet muziejų. Bet netrukus supratome, kad nesame profesionalūs lėšų telkėjai ir didžiulių tokiam projektui reikalingų pinigų nepajėgsime surinkti. Kai užsibrėžėme tikslą statyti ne muziejų, bet paminklą, viskas pajudėjo iš mirties taško”.

Paprašytas prisiminti, kaip susidomėjo komunizmo problematika, L. Edwardsas sakė, kad tai įvyko studijų metais Sorbonoje.

,,1956-aisiais, kai kilo Vengrijos revoliucija, buvau jaunas studentas Paryžiuje. Mane labia sujaudino tokio paties amžiaus, kaip aš, jaunuolių pastangos kovoti su komunizmu. Tuo metu JAV neatėjo į pagalbą vengrams, ir tai mane gerokai nuliūdino. Kaip tik šie įvykiai mane privertė apsispręsti prisidėti prie šios kovos tomis priemonėmis, kokiomis galėjau”, — pasakojo JAV istorikas.

Įkalintas už eilėraščius

Memorialo komunizmo aukoms atminti komiteto pirmininkas ne tik prisiminė, kuriais metais Lietuva atgavo nepriklausomybę, bet ir prisipažino kilęs iš pietinės Čikagos dalies, kurioje tradiciškai gyveno daug lietuvių: ,,Kaimynų berniukas, mano žaidimų draugas, buvo lietuvis”.

Memorialo atidengime dalyvavo ne tik jo statyba rūpinęsi politikai bei diplomatai. Garbingoje vietoje netoli prezidento G.W.Busho buvo pasodinti komunizmo terorą iškentę asmenys. Tarp jų — šiuo metu Kalifornijoje gyvenantis vietnamiečių disidentas ir poetas Nguyenas Chi Thienas. Jis Vietnamo kalėjimuose iš viso praleido 27 metus. Vienintelis Nguyeno Chi Thieno nusikaltimas — jo kūryba, kurioje jis be pagražinimų aprašė komunistinio gyvenimo ,,gerovę”.

,,Eilėraščius kalėjime rašiau mintyse, stengiausi juos išgraviruoti į savo atmintį, o po to deklamuodavau juos kitiems kaliniams. Taip jie iš lūpų į lūpas pasklido po visą Vietnamą, — lrytas.lt sakė disidentas. — Šiuolaikiniams žmonėms sunku įsivaizduoti, bet tuomet kalėjime nebuvo nieko. Net popieriaus ir pieštuko. Kai komunistams nepavyko manęs palaužti, paskutinius 8 kalėjimo metus mane laikė tamsioje vienutėje be šviesos. Tačiau mano eilėraščiai jau buvo pasklidę po pasaulį”.

Nguyenas Chi Thienas prisipažino, kad dėl represijų jam taip ir nepavyko susikurti normalaus gyvenimo. Nors pagal specialų JAV ir Vietnamo susitarimą, tarpininkaujant daugelio Vakarų šalių lyderiams, poetas 10-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje buvo išlaisvintas ir išvyko gyventi į JAV, vos 40 kilogramų svėrusiam vyrui buvo sunku atsigauti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

,,Iki šiol gyvenu vienas, daug rašau. Netrukus išeis mano atsiminimų knyga, išversta į anglų kalbą. Niekuomet nevedžiau, paprasčiausiai neturėjau sąlygų meilei”, — lrytas.lt prisipažino vietnamietis disidentas.

Padėkojo G.W.Bushui lietuviškai

Pavyko pakalbinti ir moterį su Lietuvos trispalve, atkreipusią atvykstančio prezidento G.W.Busho dėmesį. Tai — JAV lietuvių bendruomenės tarybos narė Audronė Pakštienė. Paklausta, ką jai sakė prezidentas, moteris teigė, kad jis tik trumpam prie jos stabtelėjo ir paspaudė ranką. ,,O aš jam pasakiau jam “ačiū” lietuviškai”, — šypsojosi entuziazmu trykštanti lietuvė.

A.Pakštienė teigė, kad memorialo atidengimas ir renginyje apsilankęs JAV vadovas jai priminė kitą susitikimą su G.W.Bushu: ,,Kartu su kitais buvome Vilniuje 2002 m., kai lankėsi prezidentas G.W.Bushas. Kai jis pasakė, kad Lietuva bus priimta į NATO, minioje nuvilnijo pasitenkinimo šurmulys. Tada mes pradėjome angliškai sakyti — ,,Thank you, Mr. President”. Bet kažkaip spontaniškai visa tai peraugo į lietuvišką skanduotę — ,,ačiū, ačiū, ačiū”!

Pati būdama menininke A.Pakštienė sakė šiek tiek nusivylusi pačiu monumentu. Ir išties — net ir nutvieksta karštų saulės spindulių skulptūra atrodė kukliai: “Vis dėlto svarbiausia, kas ant šio paminklo parašyta. Tai ir turėtų prisiminti ateinančios kartos”.

Ant paminklo pjedestalo priekio iškalti žodžiai: ,,Daugiau nei šimtui milijonų komunizmo aukų ir tiems, kurie myli laisvę”. Kitoje pusėje pro judrią sankryžą pravažiuojančius vairuotojus pasitiks šie žodžiai: ,,Vardan visų priespaudą kenčiančių tautų laisvės ir nepriklausomybės”.

Tos pačios dienos, kai Vašingtone buvo atidengtas memorialas komunizmo aukoms atminti, vakare įvyko konferencija ir iškilmingas priėmimas, kuriame pagrindinę kalbą pasakė žmogaus teisių gynėjo Andrejaus Sacharovo našlė Jelena Bonner.

Priėmimo metu JAV Laisvės medaliu už indėlį kovoje su komunizmu apdovanotas buvęs JAV senatorius Henry Jacksonas, vienas iš dviejų garsiosios Jacksono – Wenicko pataisos, apribojusios JAV prekybą su SSRS ir iki šiol taikomos Rusijai, autorius. H.Jacksonui skirtą apdovanojimą atsiėmė jo duktė.

Ačiū! Apie klaidą pranešta redakcijai.
Deja, išsiųsti nepavyko. Prašome pamėginti vėliau.
Skiltis: Istorija
Komentarai (0)
Vardas
El. paštas
Komentaras (iki 3000 simbolių) Komentatorių atsakomybė

Meno pulsas