logo
Istorija

Viltis rasti Vasario 16-osios akto originalą vis labiau blėsta

BNS ir lrytas.lt inf.2006-02-13 13:26

Vis labiau blėsta viltis surasti svarbiausią šių laikų Lietuvos valstybės dokumentą - Vasario 16-osios aktą.

Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto pastatą sostinės Antakalnio gatvėje, kuriame buvo tikėtasi aptikti istorinio akto originalą, su modernia įranga apžiūrėję mokslininkai nerado, kad pastato sienų ertmėse būtų kas nors paslėpta.

Kaip BNS pasakojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Petro Vileišio rūmų rekonstrukcijos inžinierius-vadybininkas Tomas Valentukevičius, praėjusią savaitę pastatą apžiūrėjus su termovizoriumi, kuris mato pokyčius sienų struktūrose, pasirodė, kad „nieko nėra“.

Vasario 16-osios akto buvusiuose P.Vileišio rūmuose ieškota iškėlus versiją, jog dabartinio instituto pastato sienose šį svarbų dokumentą galėjo paslėpti rūmų savininko brolis Akto signataras Jonas Vileišis, laikomas pagrindiniu Nepriklausomybės Akto teksto autoriumi. Paslėptų dokumentų ar brangenybių šiuose rūmuose buvo aptikta ir anksčiau.

T.Valentukevičius sako, kad rekonstruojamo pastato sienos bus dar kartą ištirtos į rūmus atėjus statybininkams.

„Dar reikės eiti apstuksenti, kiekvieną kabinetą dar statybininkai apžiūrės“, - sakė T.Valentukevičius.

Pernai Nepriklausomybės akto buvo ieškoma ir institute saugomose knygose, tačiau nesėkmingai.

„Aišku, kad viltis blėsta, bet ji miršta paskutinė“, - nepasidavė T.Valentukevičius.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. Dvidešimt asmenų pasirašė po tai skelbiančiu dokumentu, tačiau neišliko nei jo originalas, nei dublikatas. Istorikai tebetiria įvairias Akto dingimo versijas, bet nė viena jų nėra visiškai patvirtinta.

Lietuvos Taryba buvo tautai atstovaujanti institucija, išrinkta 1917 metų rugsėjo 18-22 dienomis Vilniuje vykusioje lietuvių konferencijoje.

Nepriklausomybės aktas buvo pasirašytas K.Štralio name Vilniuje, Didžiojoje g. 30, bute Nr. 2 (dabar Pilies g. 26; pastatui Sąjūdžio laikais prigijo Signatarų namų pavadinimas), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko Antano Smetonos kabinete.

Lietuvos Tarybos nariai pasirašė du Akto egzempliorius: originalą ir dublikatą. Originalas buvo atiduotas saugoti Jonui Basanavičiui. Nuo pat pasirašymo momento Akto originalas nebuvo paviešintas. Spaudoje apie jo egzistavimą pirmą kartą buvo užsiminta 1933 metais. Tuo tarpu Akto dublikatas liko Tarybos kanceliarinėse bylose ir buvo skirtas naudoti kasdieniniame darbe.

Akto dublikatas Lietuvos Tarybos sekretoriate buvo saugomas iki 1918 m. lapkričio 25 d., kai jį kartu su Tarybos posėdžių protokolais pasiėmė P.Klimas, kuris rengė dokumentus publikuoti. Pas jį dublikatas išbuvo iki 1925 m. vasario 18 d., kol buvo perduotas Prezidento kanceliarijos archyvui Kaune. Šiame archyve jis buvo saugomas iki lemtingosios Lietuvai 1940 m. birželio 15 d. Tolesnis Akto dublikato likimas nežinomas.

1928 ir 1933 metais buvo pagamintos dar dvi Vasario 16-osios akto dublikato faksimilės.

Vasario 16-osios akto originalas buvo patikėtas J.Basanavičiui. Manoma, kad jis galėjo pamiršti, kur padėjo dokumentą, nors jo rašyti dokumentai, dienoraščiai liudija, kad gydytojas viską kruopščiai užsirašydavo.

J.Basanavičiaus knygos ir rankraščiai būtent ir yra saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje. Tačiau je ne kartą tikrinti, bet Aktas nebuvo rastas.

Ačiū! Apie klaidą pranešta redakcijai.
Deja, išsiųsti nepavyko. Prašome pamėginti vėliau.
Skiltis: Istorija
Komentarai (0)
Vardas
El. paštas
Komentaras (iki 3000 simbolių) Komentatorių atsakomybė

Meno pulsas